- valdingas
- valdi̇̀ngas, valdi̇̀nga bdv. Valdi̇̀ngas žmogus, tonas, balsas, mostas.
.
.
valdingas — valdìngas, a adj. (1) Rtr, BŽ55, à (3) Š, ŠT78,390 1. NdŽ, KŽ, J.Jabl mėgstantis, sugebantis valdyti: Valdìngas žmogus DŽ. | Sutvėrimas „valdingos rankos“ ant valsčionių neapsiėjo be naujybių V.Kudir. 2. rodantis sugebėjimą valdyti, įsakmus,… … Dictionary of the Lithuanian Language
diktatorius — diktãtorius, ė smob. (1) DŽ, TrpŽ, TŽŽ 1. istor. senovės Romoje – valdovas, kuriam suteikta visa valstybinė valdžia, senato pasiūlymu skiriamas ypatingais atvejais tam tikram arba neribotam laikui. 2. valstybės vadovas, turintis neribotą valdžią … Dictionary of the Lithuanian Language
valdingumas — valdingùmas sm. (2) BŽ56, NdŽ, KŽ → valdingas: 1. Jis pasižymėjo didele energija ir valdingumù DŽ. 2. Ramintos duslokas balsas pažemėja, įgauna didesnio valdingumo V.Bub … Dictionary of the Lithuanian Language
vyresniškas — vyrèsniškas, a adj. (1) NdŽ viršininkiškas, valdingas. vyrèsniškai adv. NdŽ … Dictionary of the Lithuanian Language
autoritarinis auklėjimas — statusas T sritis švietimas apibrėžtis Auklėjimas, grindžiamas autoriteto baime ir aklu paklusnumu. Tipiškas pavyzdys – auklėjimas patriarchalinėje šeimoje. kilmė pranc. autoritaire – valdingas ryšiai: palygink – laisvasis auklėjimas … Enciklopedinis edukologijos žodynas